pažvelk į nerimą dienos
ar nori išvaduoti
ją nuo kančios sunkios
kas čia verkia lietumi
kodėl kvepėt nustojo
vėl pievos medumi
tai kaltas ruduo
kuris lyg akmuo
seniai mylėt nustojo
kalbėk prašau netylėk
gali manim tikėt
užteks tau kentėti
kodėl žydra dangaus riba
jau paukščiai iškeliavo
anksti anksti ryte
kas puošia sidabru
jau žilą ryto žolę
lyg prakaitu sūriu
tai kaltas ruduo
kuris lyg akmuo
seniai mylėt nustojo
kalbėk prašau netylėk
gali manim tikėt
užteks tau kentėti
kas čia verkia lietumi
kodėl kvepėt nustojo
vėl pievos medumi
tai kaltas ruduo
kuris lyg akmuo
seniai mylėt nustojo
kalbėk prašau netylėk
gali manim tikėt
užteks tau kentėti
tai kaltas ruduo
kuris lyg akmuo
seniai mylėt nustojo
kalbėk prašau netylėk
gali manim tikėt
užteks tau kentėti